- išrovimas
- išrovìmas sm. (2); SD413, Sut, M 1. → išrauti 1: Išrovimas su šaknimis ŽŪŽ87. 2. → išrauti 5: Tad tais žodžiais neuždraudžia Viešpatis išrovimo arba nužudymo to arba šio žmogaus pikto DP85. Tesi … geidulių ir gėrių išrovimù DK174. \ rovimas; išrovimas; nurovimas
Dictionary of the Lithuanian Language.